Leliuma Jurgita

Iš pirmo žvilgsnio tai tik dar viena versija apie ciklus, gimimą–mirtį–atgimimą, apie Šaltinį, kuris kuria ransformuodamas save. Taip, šitie motyvai egzistuoja visose kultūrose. Tai nėra atradimas. Tai nėra nauja teorija, kuri pakeis pasaulį. Bet esmė paprasta: Leliuma man buvo reikalinga ne kaip teorija. O kaip konstrukcija, kuri pagaliau sutvarkė visą mano vidinę patirtį į vieną […]

Ta legendinė frazė – „Svarbiausia būti savimi“ – skamba gražiai, kol nepradedi iškasinėti tos „savęs”. Kokia ta „aš“? Kur ji? Kodėl vieni žmonės tvirtina, kad ji nekintanti, o man pačiai atrodo, kad nugyvenau kelias visiškai skirtingas versijas? Puikiai prisimenu paskaitą, kurioje lektorius aiškino: „Aš“ lieka tas pats nuo darželio iki senatvės. Keičiasi tik kūnas, aplinka

Šį įrašą įkvėpė senas simbolis – gyvatė, ryjanti savo uodegą. Uroboro motyvas nėra vienos kultūros simbolis. Jis pasirodo praktiškai visur, kur žmonės bandė suprasti cikliškumą: Nepaisant atstumų ir laikotarpių, visos šios kultūros panašiai mąstė apie tą patį dalyką – niekas nesibaigia galutinai. Viskas pereina į kitą fazę. Ši logika man artima, nes matau ją tiek