Esu Leliuma Jurgita, rašytoja ir kūrėja, tyrinėtoja. Mano suvokimas nėra ezoterinis ir nėra „dvasinis kelias“. Tai — nuolatinis bandymas matyti pasaulį be miglų, be dogmų ir be sureikšmintų istorijų apie tai, kas ir kaip „turi“ būti.
Ilgą laiką nesupratau, kodėl mano galva veikia kitaip nei daugumos žmonių aplinkoje. Aš nemąstau linijiniu būdu — man viskas vyksta sluoksniais, jungtimis, simboliais, ciklais. Mintys ne eina tiesia seka, o jungiasi į tinklą. Tai leido matyti gilesnius ryšius, bet kartu kėlė daug nesusipratimų. Ne iš piktumo ar maišto — tiesiog iš kitokios struktūros. Tai, kas man buvo akivaizdu, kitiems atrodė neaišku. Tai, kas man buvo gyva ir organiška, kitiems atrodė „keista“. Ilgą laiką bandžiau pritapti, kol supratau, kad tik laužau save.
Vienas iš ryškiausių lūžių įvyko po skyrybų. Mano vidinis pasaulis tada tiesiog skilo — kaip tas Leliumos kiaušinis mite. Ir iš to skilimo iškilo ne griuvėsiai, o nauja struktūra: aiškus vidinis balsas, naujos formos, naujas ritmas. Būtent tada Leliuma manyje pradėjo skambėti visai kitokiu, aiškesniu, „suaugusiu“ tonu. Ne kaip metafora, o kaip realus psichikos veikimo modelis.
Nuo ankstyvų metų man buvo aišku, kad psichika nėra statiška. Mano „aš“ nėra monolitas — jis keičiasi, lūžta, persitvarko, miršta ir gimsta iš naujo. Aš pati taip keičiausi daugiau nei vieną kartą. Tai nėra tragedija. Tai — veikimo principas.
Leliuma gimė ne kaip projektas ir ne kaip metafizinis tikėjimas. Ji atsirado iš poreikio turėti aiškų modelį, paaiškinantį patirtis, ciklus, vidines transformacijas ir kūrybos impulsus be dvasingo pseudomokslo. Iš pradžių tai buvo intuityvus jutimas — gyvybės ritmas, vidiniai archetipai, moteriškos psichikos formos. Vėliau tai išsigrynino į struktūrą, kurioje viskas turi logiką: Šaltinis, Leliuma, Pasakotoja, kūrybos ciklai.
Mano kūryba kyla iš šito pačio matymo. Aš nebandau pamokyti ar pakylėti. Aš tiesiog rodau, kaip veikia vidinė dinamika, kai nesi prisirišęs prie vienos tapatybės. Kaip atrodo gyvybė, kai ji laisva nuo vaidmenų. Kaip moteris pabunda iš automatinio gyvenimo į tikrą pojūtį „esu“.
Nepretenduoju turėti teisingo atsakymo apie pasaulį, o tik kuriu modelį, kuris man leidžia matyti aiškiau. Jei jis tau rezonuoja — gali jame atrasti savo ritmą. Jei ne — jis tiesiog viena iš galimų perspektyvų. Mano tikslas nėra įtikinti. Mano tikslas — kurti ir suprasti.